Žinoma, visko būdavo ir anksčiau, tačiau tokio atviro bei viešo deklaravimo apie tai, jog partijai privalančių tiesiogiai priklausyti įmonių skaičius turi būti proporcingas gautų mandatų skaičiui, kad tos įmonės realiai tampa partijos nuosavybe, dar nebuvo.

Žinoma, naujų metodų politinių bei ekonominių galių pasidalijimo, t.y., miesto ar valstybės, o iš esmės visų mūsų, turto ištampymo srityje pirmauja Vilnius.

Artūras, Viktoras, Jaroslavas ir Romas dirba. Vieni kitus apgaudami, kur gali pastumdami, visi kartu „ICOR“ui padėdami, bet dirba. Vienam reikia tarnauti partnerių interesams, kitam svarbu pinigai, trečias siekia žemių ir politinių tikslų, o ketvirtam ‑ kad tik būti prie valdžios.

Reikia pripažinti, kad ir pretendentai čia susikibo rimti. Žino vyrai, ko nori, kiek kas kainuoja ar gali kainuoti. Žino abonentinio mokesčio svorį ir svarbą. 

Dėl teisybės reikia pripažinti, kad ir Kaunas atsilieka nedaug, juolab kad ir ten pretendentai ne prastesni, o interesai bei apetitai yra ne ką mažesni. Vien postų atsisakymas, už tai gaunant energetinio ūkio kontrolę, daug ką pasako.

Vieni kaip citriną spaus energetiką, kiti iš atliekų bandys spausti vašką, o treti šildys mūsų visų namus, neužmiršdami „pasišildyti“ ir patys. Tiems, kam pasiseks mažiausiai, privalės tenkintis tvarkydami ar šluodami gatves. Nors tai irgi neblogas verslas, ypač kai vežamas sniegas, todėl prieštaravimų nėra.

Ir viskas iš mūsų, Lietuvos piliečių, kišenės.

Nežinau, ką veikia teisėsauga, privalanti ginti mus, Lietuvos piliečius, nežinau, ką veikiame mes, Lietuvos piliečiai, matydami, kas vyksta, nes vyksta visa tai ne kur nors paslapčia, o atvirai ir viešai. Tačiau man darosi baisu.

Ar ne per daug nepriklausomybės Lietuvoje?

Teisėjai, prokurorai yra nepriklausomi tarnauti kam tik nori, tik ne Lietuvos piliečiams ir teisingumui.

Savivaldybės yra nepriklausomos švaistyti turtą, nustatyti mokesčius, apiplėšti miestiečius ir tarnauti oligarchams.

Žemėtvarkininkai yra nepriklausomi raikyti žemę taip, kaip mano reikalinga.

Net specialiosios tarnybos yra nepriklausomos klausytis visų, visur ir visada, kur ir kiek nori. Informacija šiandien kainuoja brangiai.

Priklausomas nuo visų, visur ir visada lieka tik paprastas Lietuvos pilietis. Priklausomas ir negalintis ar bijantis prasižioti net tada, kai plėšikai viešai mušasi dėl jam priklausančio turto Vilniuje, Kaune ar dar kur nors.

Pinigai, pinigai, pinigai... ir visi jie grobstomi tik iš mūsų kišenės.

Beje, teigiama, jog visa tai daroma, siekiant pagerinti mūsų gyvenimą.

Kažin...