Seniai skaitau Kęstučio Girniaus mintis ir vertinu jį kaip politologą, kuris savo mintims pagrįsti ieško argumentų ir neapsiriboja vien etikečių klijavimu savo oponentams.
Šiandien Lietuvos viešojoje erdvėje tai ne taip dažnai sutinkamas reiškinys, todėl norėčiau padiskutuoti. Kartu norėčiau oponuoti kai kurioms Kęstučio Girniaus mintims, išdėstytoms jo straipsnyje „Teisinėje valstybėje homoseksualų teisės turi būti ginamos“ (Lietuvos žinios 2010.04.06)
Savo straipsnyje autorius cituoja mano požiūrį į šią problemą. Jis teigia, kad „Kai kurie eitynių priešininkai aiškina, kad jie nėra nusiteikę prieš gėjus, bet homoseksualai neturėtų viešumoje afišuotis ir pykinti kaimynų. Seimo narys Valentinas Mazuronis sako, kad „neprimetinėkime kitiems, ko nenorime: toks principas logiškas, normalus ir demokratiškas“. Kęstutis Girnius pateikia argumentus, kodėl tokia pozicija, jo nuomone, yra neteisinga. Aš siūlau – padiskutuokime.Pradėsiu nuo straipsnio pavadinimo. Mano nuomone, teisinėje valstybėje visų piliečių teisės turi būti ginamos. Ginti privalome ir homoseksualų ir heteroseksualų teisės. Tai labai svarbu.
Gerbiamas Kęstuti, kai Jūs teigiate, kad „teisės bei laisvės egzistuoja ir yra gerbiamos tada, kai galima jas viešai reikšti“ ir toliau remiatės buvusiais ar esamais tikėjimo laisvės suvaržymais, tai yra ne visiškai sąžiningas manipuliavimas laisvės sąvoka, suplakant į vieną krūvą įsitikinimų laisvę ir laisvę demonstruoti savo intymaus gyvenimo formas bei būdus.
Remiantis Jūsų logika ir laisvės supratimu, jaunuoliai Katedros aikštėje,viešai atliekantys lytinį aktą (nesvarbu, ar tai būtų homoseksualai ar heteroseksualai), negalėtų būti smerkiami visuomenės, jau nekalbant apie teisinį persekiojimą, nes tai ne jaunuolių, o visuomenės problema. Visuomenė nesuvokia tų jaunuolių laisvės poreikio. Bet tai absurdas...
Sutinku, kad nuspręsti, kur turi būti nubrėžta riba tarp pamaldaus ir fanatiško musulmono požiūrio į trumpus sijonėlius dėvinčias merginas, apie kurias Jūs rašote savo straipsnyje ir mano paminėtos jaunuolių poros Katedros aikštėje ar homoseksualų parado, nėra lengva, tačiau...
Mes turime savo vertybių sistemą, istorines šaknis, supratimą apie moralę. Mes turime religiją bei lietuvišką supratimą apie tai, kas yra padoru, o kas peržengia padorumo ribas.
Pažiūrėkime į mūsų tautosaką. Su kokia pagarba apgaubiami intymūs santykiai. Rūtų vainikėlis, žirgas ir t.t.
Net lietuviškuose keiksmažodžiuose mūsų protėviai nenaudojo intymaus gyvenimo detalių, nors to negali pasakyti apie kitas tautas.
Nejaugi mes turime aklai perimti jų sampratą ar vertybių sistemą?
Pagarbus bei santūrus, istoriškai susiformavęs mūsų visuomenės požiūris į intymų gyvenimą bei siekis, kad tas gyvenimas liktų šeimos ar partnerystės rėmuose ir netaptų šou elementais gatvių paraduose yra sveikintinas ir teisingas.
Toks požiūris neturi nieko bendra nei su laisvių ribojimu, nei su nepakantumu vienokiai ar kitokiai seksualinei orientacijai.
Yra dalykų, kurie neturi būti viešai demonstruojami miestų gatvėse bei aikštėse. Nemanau, kad visi žmogaus gyvenimo fiziologiniai procesai turi būti vieši. Nesutinku, kad priešingu atveju bus varžomos kažkieno laisvės.
Suprantu, jog požiūris bei tradicijos kitose Europos sąjungos valstybėse, tokiose kaip Olandija ar Vokietija, yra kitokios. Tegul jie elgiasi taip, kaip mano reikalinga...
Saugokime ir ginkime Lietuvoje tai, ką gero ir vertingo mes dar turime.
Gerbiamas Kęstuti, savo straipsnyje Jūs rašote“ Gal jie (homoseksualai) nediskriminuojami darbovietėje, bet akivaizdžiai siekiama riboti jų laisvę rinktis viešoje erdvėje ir demonstruoti.“
Aš noriu paklausti: demonstruoti ką ir vardan ko?
Laisvė yra didžiulė vertybė, kurią dera saugoti, tačiau tai nėra vienintelė ir neribota vertybė.
Jeigu vieno asmens laisvė trukdo gyventi kitam – reikia ieškoti kompromiso. Jeigu vienos grupės laisvė griauna esmines vertybes bei pasaulėžiūros pagrindus daugumai valstybės piliečių – reikia ieškoti kompromiso ir bendro sutarimo.
Radikalūs reikalavimai, kaltinant oponentus homofobiškumu ar tariamu laisvės varžymu bei bandymai „sukioti“ rankas, remiantis kitų valstybių pavyzdžiais ar ES autoritetu, tikrai nėra kompromiso ar bendro sutarimo ieškojimas.
Lietuvos piliečiai visada buvo ir yra tolerantiški, tačiau nesinorėtų, kad, bandant prisidengti vienų vertybių išsaugojimu, būtų griaunamos ir naikinamos kitos vertybės.
Vertybės, kurių dėka Lietuvos valstybė gyvavo ir gyvuoja iki šiol.
Valentinas Mazuronis
Frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas LR Seime
Powered by AkoComment! |